Indija – šalis, kerinti vaizdais, garsais ir kvapais

Indija garsėja ne tik Bolivudo filmais – net ir patyrusius keliautojus ši šalis kas kartą nustebina. Stiprūs prieskonių aromatai, magiška muzika, skirtingų religijų samplaika paprasčiausiai nepalieka abejingų, ir kartą apsilankę Indijoje čia nori grįžti dar ir dar. O kaip gi kitaip – juk norint pažinti šią šalį ir jos kultūrą prireiks tikrai nemažai laiko: šalies plotas yra didesnis nei trys milijonai kvadratinių kilometrų, o savitos tradicijos šalyje gyvuoja iki šių dienų. Indijoje nestinga įvairiausių šventyklų, modernių ir senovinių pastatų – kontrastai šalį paverčia dar įdomesne ir paslaptingesne. Kiekvienas keliautojas bent kartą turėtų apsilankyti Indijoje– tikėtina, kad šia viena kelione nesinorės apsiriboti.

KLIMATAS

Indijoje vyrauja tropikų klimatas. Ryškūs trys sezonai – vasara, žiema ir musoniniai lietūs (pastarieji prasideda nuo gegužės vidurio ir tęsiasi iki spalio mėnesio). Į Indiją rekomenduojama vykti spalio – balandžio mėnesiais, kada šalyje oras yra gana vėsus ir sausas. Indija – labai didelė šalis, todėl skirtingose jos dalyse klimatas gali labai skirtis: pavyzdžiui, kai Delyje siaučia šaltas vėjas, 1000 kilometrų piečiau, Keraloje, gali būti šilta ir saulėta.

Vidutinė oro ir vandens temperatūra:

Įdomūs faktai apie Indiją

• Šalies pavadinimas kilo nuo Indo upės (sanskrito kalba upė būtų vadinama „Sindhu”);
• Dešimtainė skaičiavimo sistema – indų išradimas. Jiems priskiriamas ir skaičiaus „0“ sukūrimas;
• Indijoje karvės yra laikomos šventomis. Taip yra dėl to, kad kadaise jos buvo pagrindinėmis šeimos išlaikytojomis – iš karvių gaunamas pienas naudotas įvairių produktų gamybai, o karvių išmatos – namų statybai;
• Oficialus nacionalinis Indijos sportas – žolės riedulys;
• Mėgstamiausios indų gėlės – medetkos, kurios yra laikomos laimės simboliu;
• Induistai ir budistai lotoso žiedą laiko šventu. Indijos sostinėje pastatyta lotoso žiedo šventykla su 27 milžiniškais lotoso žiedais, pagamintais iš marmuro.

KAIP PAŽINTI INDIJĄ?

Indijoje susisiekimas tarp atskirų miestų ir miestelių yra gana gerai išvystytas. Galima keliauti autobusais, keltais, laivais, laivais-taksi, traukiniais, taip pat ir lėktuvu. Bilietus patartina užsisakyti iš anksto – tai padės išvengti stumdymosi nusidriekusioje eilėje prie kasų. Jei keliausite autobusu, svarbu atkreipti dėmesį į užrašus – „a/c“ reiškia, kad autobuse yra oro kondicionierius, o „video coach“ reiškia, kad autobuse yra garso ir vaizdo įranga – net ir keliaujant naktį gali tekti klausytis garsiai grojančios indiškos muzikos. Indijoje eismas vyksta kairiąja kelio puse, išsinuomoti automobilį nėra labai brangu, tačiau net ir patyrusiems vairuotojams tai tampa tikru iššūkiu. Eismas yra gana chaotiškas, kelyje sutiksite įvairių transporto priemonių – autobusų, krovininių sunkvežimių, motorolerių, motociklų, vežimų, ir, žinoma, karvių. Galima pasinaudoti ir taksi paslaugomis, tačiau dėl kainos reikėtų tartis iš anksto. Paprastai kilometro kaina siekia 8 rupijas (maždaug 0,11 €).

IINDIJOS VIRTUVĖ

Indijos virtuvė itin mėgstama vegetarų – šalyje augalinis maistas yra labiausiai paplitęs. Indai maisto gamyboje naudoja vaisius, daržoves ir riešutus, mėsos valgoma nedaug (tam turi įtakos religija). Kai kuriuose Indijos regionuose mėsa yra toleruojama, o pajūrio ir upių regionuose itin populiarūs žuvies patiekalai. Maisto gamyboje prieskoniai naudojami itin gausiai, kas paverčia Indijos virtuvę dar patrauklesne. Įdomu tai, kad ruošiant patiekalus laikomasi seniausių Indijos tekstų – Vedų aprašytų taisyklių. Patiekalai yra skirstomi į tris rūšis: dorybės maistu laikomas suderinti valgiai iš grūdų, pieno produktų ir daržovių, aistros maisto sudėtyje yra afrodiziakų, o neišmanymo maistu laikomi labai aštrūs, perkepti, per šalti ar per karšti patiekalai. Populiariausias indų virtuvės patiekalas – karis, kurio gamyboje gali būti naudojama nuo 5 iki 50 komponentų.

Tradiciniai patiekalai, kurių verta paragauti nuvykus:

• Pilau – saldus ryžių plovas, pagamintas iš Basmati ryžių, vaisių, riešutų, razinų, Ghi sviesto, jogurto ir prieskonių;
• Tali Hui Paneer – keptas Panyro sūris su prieskoniais;
• Nimbu Chawal – citrininiai ryžiai;
• Mahi- Tandoori – jogurte marinuotas upėtakis, keptas krosnyje;
• Palak Chawal – ryžiai su špinatais ir riešutais;
• Dahi Maach – kepta varškėje marinuota tilapijų filė;
• Louki Hari Matar Sabji – troškinta cukinija su žaliaisiais žirneliais;
• Kulfi – indiški ledai;
• Jalebis – saldus kepinys, patiekiamas ant vynuogių lapų.

Tradiciniai alkoholiniai gėrimai:

• Toddy – palmių vynas;
• Ryžių alus.

NAUDINGA INFORMACIJA

Valiuta: Indijos rupija, kuri atitinka 0,01 €.

Kalba: skiriamos dvi valstybinės kalbos – hindi ir anglų. Atskirose šalies valstijose dar 22 kalbos yra pripažintos oficialiomis. Taip pat pripažįstama 17 kitų kalbų – bengalų, tamilų, sanskrito, ir t.t.

Religija: didžioji dalis gyventojų yra induistai (80,5 proc), taip pat išpažįstamos ir kitos religijos – islamas, budizmas, krikščionybė, ir t.t.

Dokumentai: Lietuvos keliautojams reikalinga viza ir pasas.

Etiketas: jei valgysite rankomis, viską imkite dešine ranka. Eidami į svečius nusiaukite batus – tą darykite kairiąja ranka (kaip ir nešdami šiukšles ar atlikdami kitus „nešvarius“ darbus).

Arbatpinigiai: arbatpinigių („baksheesh“) tikisi ne tik restoranų darbuotojai, bet visas aptarnaujantis personalas – masažuotojai, durininkai, taksistai, ir t.t.

Sveikata: negerkite vandens iš čiaupo. Rekomenduojama rinktis žinomų tarptautinių kompanijų vandenį buteliuose (pirkdami įsitikinkite, ar ant kamštelio yra gamyklinis lipdukas). Kavinėse ir restoranuose negerkite gėrimų su ledukais, nes jie paprastai būna sušaldyti iš netinkamo gerti vandens.

Draudimai: daugumoje vietų draudžiama viešai rūkyti (Delio ir Keralos valstijose tokia taisyklė yra itin griežta). Taip pat gali būti draudžiama rūkyti ir viešbučiuose.

Lauktuvės: prieskoniai, arbata, šilkas, saldumynai, egzotiški papuošalai, rankų darbo kilimai.

PRAMOGOS INDIJOJE

Šiaurės Indija

Delis – tai unikalus miestas, kuris yra jau aštuntasis šioje vietovėje įkurtas miestas. Pirmasis miestas čia buvo įkurtas dar dešimtame amžiuje prieš mūsų erą. Niu Delis garsėja XVII amžiuje pastatytu Raudonuoju Fortu, Bchairano šventovės liekanomis, Kutb Minaro ansambliu, Lalkoto griuvėsiais ir daugybe kitų istorinių pastatų. Niu Delyje galima pamatyti beveik visų pasaulio religijų šventyklų, kurių žymiausios – Jogmajos džainistų šventykla Digambra Džain, su unikalia paukščių ligonine seniausia šalyje baptistų bažnyčia Čandni Čouke, ir t.t. Muziejų skaičius Niu Delyje – tikrai įspūdingas, žymiausiems galima priskirti Nacionalinį muziejų, Nacionalinę šiuolaikinio meno galeriją, Indiros Gandi memorialą, Tarptautinį lėlių ir Nacionalinį vaikų muziejus, akvariumą Vaikų rūmuose.

Agra yra laikoma Didžiųjų Mongolų imperijos sostine ir Indijos perlu, esančiu 204 km nuo Delio. Lankytinų vietų šioje vietovėje tikrai nestinga – populiariausiais objektais laikomi Tadž Mahalo mauzoliejus, XVII amžiaus Perlinė mečetė, Jetamad ud Dauli laidojimo rūsys. Dar vienas įdomesnių objektų – tai Fatihpur Sikri miestas-vaiduoklis, nuo Agros nutolęs maždaug 40 kilometrų.

Pradešas garsėja įvairiomis budistų šventyklomis ir bendruomenėmis.

Amritsaras garsėja pagrindine sikchų šventove – Auksine šventykla, kuri buvo pastatyta 1577 metais. Ši šventovė yra apsupta šventuoju gyvojo vandens telkiniu.

Vakarų Indija

Mumbajus, dar vadinamas Bombėjumi, garsėja architektūra: čia šalia kolonijinių vilų kvartalų stovi dangoraižiai, sudarydami kvapą gniaužiantį kontrastą. Lankydamiesi Mumbajuje aplankykite Indijos vartų arką, XVIII a. fortą, šv. Jono ir šv. apaštalo Fomos cerkvę, šv. Tomo soborą, Velso princo muziejų, Chadži Ali mečetę ir mauzoliejų, Bombėjaus universitetą, didžiausią Bombėjuje Kroufordo turgų. Taip pat Mumbajuje veikia geriausias Indijoje akvariumas, vakarų Indijos muziejus ir Šiuolaikinio meno galerija.

Malbaro kalva garsėja Kabančiaisiais sodais ir Kamalneru parku.

Radžastano valstija labiausiai garsėja karo istorija, čia galima rasti gausybę tvirtovių. Radžastano valstijoje pastatyti spalvingi miestai: Džaipūras, Džaisalmeris, Džodhpuras ir Bikaneras, kurie laikomi vienais įdomiausių. Džaipūras – tai miestas, kuris buvo įkurtas 1727 metais. Įdomu tai, kad didžioji dalis miesto namų buvo statomi iš rožinio smėlio, todėl miestas buvo vadiamas Rožiniu. Viešėdami Džaipūre aplankykite Čandra Mahalo, Radž Mahalo, Džal Mahalo, Chalva Mahalo ir Rambagho rūmus. Netoli šio miesto taip pat rekomenduojama aplankyti Dilvar Mandri šventyklų kompleksą – tai šventoji džainistų vieta.

Pietų Indija

Čeanaus – tai miestas, kuris buvo įkurtas 1639 metais. Jo architektūroje vyrauja britiškas stilius, nes miestas įkurtas kaip Britanijos forpastas. Didžiausiomis miesto įžymybėmis laikomi Šv. Jurgio fortas, pastatytas 1653 metais, šv. Apaštalo Fomos katedra, šv. Mergelės Marijos bažnyčia, vieno seniausių Indijoje universiteto pastatas, Madraso valstybinis muziejus. Netoli Bengalijos įlankos aplankykite Machabalipuramo šventyklų kompleksą (jį sudaro apie dvidešimt šventyklų). Į pietvakarius nuo Čenajaus įsikūręs maldininkų traukos centras Madurajus, kuris garsėja Menakši šventykla ir Šivos šventyklų kompleksu. Malabaro pakrantės paplūdimiai yra laikomi vienais geriausių visoje šalyje, todėl čia gali atvykti ir norintys ramaus poilsio.

Rytų Indija

Kalkuta yra didžiausias šalies miestas, kuris yra įtrauktas ir į didžiausių pasaulio miestų dešimtuką. Kalkutoje lankytinų objektų tikrai nestinga, garsiausiais laikomi Nacionalinė biblioteka, Memorialinis karalienės Viktorijos muziejus, Viljamo fortas, Indijos muziejus, Kalkutos universitetas, Kali šventykla ir XVIII amžiuje įkurtas Botanikos sodas.

Varanasis – tai miestas, kuris beveik du tūkstančius metų buvo Indijos religijos centru. Miestas įkurtas Gango pakrantėje, čia nusiprausti atvyksta daugybė maldininkų, nes tikima, kad Gango vanduo yra šventas. Gango pakrantėje yra gausybė šventų objektų – akmeninė kolona ir Dharmaradžiko laiptai, Damekho laiptai, Srijansantho džainistų šventykla, Višvanatho, Anapurano ir Manmandiro šventyklos.

Sikimi valstija yra įsikūrusi aukštuose kalnuose. Čia rasime gausybę budistų šventyklų. Valstijos sostine laikomas Gantukas, garsėjantis unikaliu tibetologijos muziejumi ir Cuk La Han varpine.

Oriso valstija garsėja trimis didžiaisiais šventyklų miestais – tai Bhubanešvaras, Puris ir Konarakas. Bhubanešvare rasime vieną didžiausių Indijos šventyklų – Lingaradžą, Konarake verta pamatyti Saulės šventyklą, o Puryje – Džaganath Mandir šventyklą (svarbu žioti, kad Langaradžas ir Džaganathas europiečiams nėra atviros šventyklos, tačiau jas galima apžiūrėti iš išorės).