Islandija – legendomis apipinta ledo šalis

Tarp Grenlandijos ir Skandinavijos esanti sala – tikras natūralios gamtos stebuklas. Islandija dar vadinama ledo ir ugnies šalimi, mat dėl čia vis dar veikiančių ugnikalnių ir milžiniškų ledynų, gamtoje atsirado dar niekur neregėti stebuklai. Atvykę į Islandiją galėsite pavaikštinėti po juodojo smėlio paplūdimius, išvysti karštų garų fontanus – geizerius, pasimaudyti geoterminiuose vandenyse, apžiūrėti vis dar aktyvius ugnikalnius, užvertus galvą į dangų išvysti Šiaurės pašvaistės nuspalvintą dangų, o vaikštinėdami po žalias uolėtas apylinkes, galėsite įkvėpti nesuteršto Islandijos oro. Ši vulkaninė sala yra apipinta mitų ir legendų – pasakojama, jog šioje saloje yra lankęsi elfai, troliai ir velniai. Atvykus į Islandiją jūsų lauks ne tik neapsakomo grožio gamta, bet ir svetingi gyventojai, dar niekur neragauti islandų virtuvės šedevrai, o šypseną veide paliks liežuvį laužantys vietovių pavadinimai, kuriuos perskaityti ar pasakyti prireiks net keleto bandymų.

KLIMATAS

Islandija išsidėsčiusi subarktinėje klimato juostoje. Pakrantes skalauja šiltosios Šiaurės Atlanto srovės, tad ten klimatas būna švelnus jūrinis. Žiemą čia ganėtinai šalta, o vasaros – šiltesnės. Ištisus metus pučia stiprus vėjas. Oras yra išties nepastovus - tą pačią dieną jis gali mainytis net kelis kartus – iš ryto šviečia saulė, o vėliau ima lyti, kartais net iškrenta sniegas. Spalvingąją Šiaurės pašvaistę, galima išvysti nuo lapkričio iki vasario mėnesio. O atvykusieji vasarą galės mėgautis kiek šiltesniais orais, tuomet temperatūra gali pakilti iki 15 laipsnių šilumos.

VIDUTINĖ ORO IR VANDENS TEMPERATŪRA:

ĮDOMŪS FAKTAI

• Ugnikalnis Islandijoje išsiveržia maždaug kas 4 metus;
• Islandijoje iki 1989 metų buvo uždraustas alus;
• Šioje šalyje žmonės dirba ilgiausiai Europoje – apskaičiuota, kad Islandijoje žmonės dirba 43,5 valandas per savaitę.

KAIP PAŽINTI ISLANDIJĄ?

Tarpmiestiniai autobusai brangūs, tačiau patogūs. Verta įsiminti, jog žiemą važiuojančių autobusų kur kas mažiau, negu vasaros metu. Bilietų nebūtina rezervuoti iš anksto, galima nusipirkti iš vairuotojo. Po didesnius miestus taip pat važinėja taksi, juos dažniausiai rasite prie oro uostų ir viešbučių. Išsinuomoti automobilį Islandijoje rekomenduojama – taip galėsite tikrai nuodugniai apžiūrėti šalį. Nuomos kainos nemažos, kaina vienai dienai prasideda nuo 9000 Islandiškų kronų (80€). Kelių Islandijoje yra visokių – gerų, saugių važiavimui, su neintensyviu eismu, tačiau pasitaiko ir itin siaurų kalnų keliukų su neasfaltuota kelio danga. Saloje nutiestas pagrindinis kelias, vadinamas ,,Pirmuoju keliu”, kuris jungia visus didesnius miestus ir tęsiasi ratu aplink visą salą.

ISLANDIJOS VIRTUVĖ

Islandijoje vyrauja skandinaviška virtuvė. Čia visus metus galima gardžiuotis žuvimi, apstu menkių, otų, plekšnių, silkių ir daug kitų žuvų rūšių. Žinoma, patiekaluose vyrauja ir jūrų gėrybės. Islandai taip pat labai mėgsta avieną. Tačiau labiausiai islandietiška virtuvė stebina savo išradingumu – čia galima paragauti tokių ,,delikatesų” kaip banginiena, rykliena bei avių galvos.

Tradiciniai patiekalai, kuriuos verta paragauti nuvykus:

• Harðfiskur – džiovintos menkės užkandis, prieš valgant įmerkiamas į pasūdytą sviestą;
• Kjötsúpa – avienos sriuba su kopūstais, ryžiais bei daržovėmis;
• Pylsur – avienos, jautienos ir kiaulienos dešrainiai, patiekiami su svogūnais, garstyčiomis ir pomidorų padažu.

Islandijos alkoholiniai gėrimai:

• Brennivin – dar vadinamas ,,Juodąja mirtimi”. Labai stiprus, gaminamas iš rauginto bulvių minkštimo, gardinamas kmynų sėklomis.

Sakoma, jog Islandijos gyventojai ,,gyvena” kava. Ji čia pardavinėjama visur ir būna gaminama iš gerų kavos pupelių rūšių.

NAUDINGA INFORMACIJA

Arbatpinigiai. Arbatpinigiai dažniausiai būna įtraukti į sąskaitą, tad jų palikti papildomai nereikia.
Kalba. Oficiali kalba – islandų. Čia taip pat populiarios anglų bei danų kalbos.
Sveikata. Vandenį iš krano gerti galima. Patariama čia atvykstant su savimi turėti vaistų nuo peršalimo bei visokiems orams tinkamų drabužių, mat oras čia sunkiai prognozuojamas.

PRAMOGOS ISLANDIJOJE

Reikjavikas. Gyvybingoji šalies sostinė, puošiama spalvotų namukų, svarbių istorinių paminklų bei siūlanti aibę pramogų čia atvykstantiems turistams. Užsukite į įspūdingo dydžio ir unikalios architektūros Hallgrímskirkja bažnyčią, nuo kurios bokšto atsiveria vaizdas į gražųjį Reikjaviką. Iš sostinės uosto plaukite stebėti banginių, o po to užsukite į Kolaportid blusų turgų, kuriame galėsite įsigyti šiltų, rankomis megztų megztinių, kad nesušaltumėte keliaudami po Islandiją. O vakarop išbandykite sostinės kavines, restoranus bei siautulingą naktinių klubų gyvenimą.

Myvatno ežeras. Po ugnikalnio išsiveržimo susiformavęs ežeras – šis tas nepaprasto. Šį ežerą supa įdomių formų lavos dariniai, dar vadinami tamsiaisiais miestais (Dimmuborgir), kuriuose, anot čia gyvuojančio mito, nusileido Šėtonas, kai buvo išmestas iš dangaus. Čia iki šiol vyksta žemės drebėjimai, netoliese yra vis dar aktyvus Krafla ugnikalnis.

Žydroji lagūna. Geoterminis ežeras, kuris, tikima, turi natūralių gydomųjų galių. Ežeras nuolat gaubiamas miglos, mat geoterminių šaltinių vanduo sušyla iki 39°C. Čia atliekamos įvairios spa procedūros, o išalkus, galima užkąsti lagūnoje esančiame restorane.

Asbyrgi kanjonas. 3,5 km ilgio pasagos formos kanjonas – tikras gamtos stebuklas. Nuo čia esančių skardžių atsivers nuostabūs vaizdai, o apačioje žaliuoja gluosnių, beržų, maumedžių ir eglių miškai, kuriuose mėgsta lankytis piligrimai. Pasakojama baisių istorijų, jog šio kanjono urvuose iki šiol gyvena pasislėpę laukiniai žmonės.

Skaftafelio nacionalinis parkas. Šio nacionalinio parko neapsakomas gamtos grožis – ugnies ir ledo sąveikos darinys. Po Skaftafelio parką sruvena ledynų upeliukai, žaliuoja beržų pilni miškai, o juos supa juodojo smėlio paplūdimiai. Vaikštinėdami po šią vietovę, pamatysite Svartifoso krioklį, dar vadinąmą, Juoduoju kriokliu bei galėsite paplaukioti po Jökulsárlóno ledyno ežerą tarp vandenyje stūksančių ledynų. Į parką alpinistus dažnai atvilioja aukščiausia Islandijos viršūnė - Hvanadalšnjukuras, esanti 2110 metrų aukštyje.

Tingveliro nacionalinis parkas. Tai muziejus po atviru dangumi, lankytojus supažindinantis su Islandijos salos formavimusi, kultūra, papročiais. Šiame parke tyvuliuoja didžiausias Islandijos Tingveliro ežeras bei glūdi paslėpti nardytojų pamėgti kampeliai: Silfra ir Davíðsgjá, kuriuose nardant atsiveria unikalaus grožio povandeninis pasaulis. Šiame parke taip pat buvo įkurta Islandijos asamblėja Altingas – viena seniausių parlamentinių institucijų pasaulyje.

Didysis geizeris. Tai vienas įspūdingiausių reginių Islandijoje, kurio pažiūrėti susirenka žmonės iš viso pasaulio. Šis milžiniškas geizeris iššauna karštų garų fontaną iki 60 metrų aukščio ir reginys būna išties nepaprastas. Šalimais yra kitas Stokkur geizeris, iš kurio karšta versmė iššaunama į dangų kas kelias minutes.

Landmanaloigaro kalnai. Spalvotieji kalnai, kuriuos populiaru ištyrinėti vaikštant pėsčiomis arba jodinėjant ant arklių. Nuo šių kalnų viršaus atsiveria nuostabi vidurio Islandijos panorama.

Heklos ugnikalnis. 1500 metrų aukštyje besistiebiantis ugnikalnis – iki šiol aktyvus. Sklando legendos, jog Heklos viršukalnėje slypi vartai į pragarą, mat šis ugnikalnis yra išsiveržęs daugiau nei 20 kartų.

Detifoso krioklys. Tituluojamas galingiausiu visos Europos kriokliu, šis 44 metrų aukščio ir 100 metrų pločio krioklys nepaliks abejingų.

Husavikas. Šiame jaukiame miestelyje gyventojai verčiasi žvejyba ir turizmu. Čia itin populiaru vykti į ekskursijas stebėti vandenų milžinus – banginius, o po to apsilankyti čia esančiame banginių muziejuje, kuriame galėsite sužinoti, kas tai per gyvūnai bei išgirsti istorijų apie jų medžiokles.

Husėjus. Regionas, atskleidžiantis, kokia išties nepakartojama yra Islandijos gamta. Šiame kalnuotame regione galima vaikščioti pėsčiomis arba jodinėti, o danguje čirškia skraidantys paukščiai, kurių šioje vietovėje yra virš 30 skirtingų rūšių. Husėjų supa Jokulsa a Bru ir Lagarfljoto upės, pastarojoje, beja, pasakojama, plaukioja milžiniška mistinė gyvatė.

Gulfoso krioklys. Dar vadinamojo ,,Auksinio krioklio” vanduo krenta iš 32 metrų aukščio, trimis pakopomis į siaurą tarpeklį, kuriame trykštantis vanduo išties atrodo auksinės spalvos. Sakoma, kad stebėdamas šį reginį, žmogus atsigauna, įgyja energijos.

Reynisfjara paplūdimys. Juodojo smėlio paplūdimys, supamas įspūdingų bazalto stulpų, atrodo tarsi paveiktas burtų. Pasakojama, jog vandenyje stūksančios uolos – tai sustingę troliai, kurie, nušviesti saulės, pavirto akmenimis.

Kirkjufelio kalnas. Šis lygumose iškilęs kalnas atrodo tarsi žaliuojanti burtininko skrybėlė, apsupta vandens. Kalną supa nežemiško grožio gamta, šniokščiantys kriokliai, o atėjus Šiaurės pašvaisčių metui, žalia spalva žaižaruoja ne tik žemė, bet ir dangus.

Laugaveguras. Tai populiarus pėsčiųjų takas, besitęsiantis 55 kilometrus, prasidedantis nuo geoterminiu rojumi vadinamos Landmannalaugar vietovės. Žingsniuodami šiuo keliu išvysite sruvenančius ledyninius upelius, karštųjų versmių baseinus, geizerius, pajuodusius lavos laukus, krioklius ir ugnikalnius. Kitaip tariant, gamta jus stebins kiekviename žingsnyje. O šio pėsčiųjų tako pabaiga lauks Torsmorko slėnyje, kurį pasieksite po 2-4 dienų.

Jokulsarlono lagūna. Užburiančiame, beveik 200 metrų gylio ežere plaukioja natūralūs gamtos deimantai – žvilgantys ledo luitai, ant kurių saulėje šildytis mėgsta ruoniai.

Vatnajokulio ledynas. Milžiniškas 2100 metrų aukščio ledynas – vienas didžiausių visoje Europoje. Jo plotas užima net 8100 km² .

Stykishoulmuras. Šis žavingas vakarinėje salos dalyje esantis miestelis jums atvers duris į senąją Islandiją. Čia išlikę gražūs spalvoti namukai, ant kalno, apžvelgianti visą miestą, stovi įspūdinga bažnyčia, keliautojams gardų maistą siūlo jaukios kavinės.

Dirholėjaus iškyšulys. Šioje vietovėje galėsite mėgautis į uolas atsimušančių bangų šniokštimu, žvelgdami į vandenyje stūksančią arkos pavidalo uolą. Vaikščiodami po apylinkes, aptiksite vienišą pilies formos švyturį, apsuptą nuostabaus grožio kalnų, vandens ir žalumos.

Eldrauno lavos laukai. Šie įspūdingi laukai susidarė po XVIII a. išsiveržusio Laki ugnikalnio, kuris, pasakojama, išties sukrėtė visą Islandiją – žemė tapo nederlinga, pradėjo plisti ligos ir kitos nelaimės. Tačiau dabar šioje vietovėje galima pasigrožėti tarsi gumbais nusėtomis žaliuojančiomis kalvomis.