Tikriausiai daugelis žino, jog vykstant į vis labiau turistų pamilstamą Kretą, vienas iš populiariausių tikslų yra Spinalongos sala... Dažniausiai ten vykstantys žino, kad sala kadaise buvo valdoma venecijiečių, kurie paliko išdidžiais liūtais padabintus pėdsakus salos architektūroje, vėliau buvo okupuota turkų, o galiausiai tapo vargšų raupsuotųjų kolonija. Tikriausiai labiausiai sukrečiantis ir intriguojantis faktas yra, jog čia gyveno visuomenės atstumti raupsietieji ir itin sunku patiketi, jog praėjo vos 60 metų nuo tos dienos, kai žmonės paliko šią salą.


Tik nedaugelis is mūsų susimąsto kokį iš tiesų vaidmenį ši sala užėme tuo metu nepagydoma liga sirgusių žmonių gyvenimuose. Pamėginkite įsivaizduoti: Jūsų gyvenimas teka įprasta vaga: kasdien einate į darbą, į mokyklą, stengiatės, palnuojate, mylite, esate be galo prisirišęs prie savo šeimos ir vieną dieną ant savo kūno pastebite įtartiną dėmelę ir, deja, išaiškėja, kad tai ne kas kitas, o klastingieji raupsai. Jūs esate priverstas pasiimti svarbiausius daiktus, pamiršti visus savo planus, atsisveikinti su savo mylimiausiais žmonėmis ir su visomis puoselėtomis svajonėmis, sėsti į nedidelę valtelę ir vandeniu iškeliauti... tarsi Stikso upe, kuomet valtininkas plukdo mirusiuosius į pomirtinį pasaulį... Iškeliauti be galimybės kada nors sugrįžti... Ir visai nesvarbu kas Jūs esate - teisininkas ar kunigas, mokslininkas, paprastas kaimietis ar dar visai mažytis vaikas, trokštantis mamos šilumos ir artumo, Jūs bet kokiu atveju būsite nugabenti į salą, kurioje turėsite pradėti visiškai naują - raupsuotojo gyvenimą. Baugu tiesa?


Tam, kad bent iš dalies pajustumėte saloje gyvenusiųjų dalią, prieš apsilankant Spinalongoje, reikėtų perskaityti Viktorijos Hislop knygą „Sala“, tuomet visiškai kitomis akimis ziūrėsite į kiekvieną namelį, kuris globojo mylinčius ir nekenčiančius, besitikinčius išsigelbėjimo ir praradusius viltį raupsuotuosius, kiekvienas langines, kurias varstė salos gyventojai, trokšdami šviesos, kaip ir prieš atvykdami į salą, taip ir dabar trokštantys gyventi, ar čia augančias rožes, pasodintas mėginant susikurti naujus gyvenimus, arba dabar jau gerokai apgriuvusią bažnyčią, kuri kažkada buvo pilna tikėjimo nepraradusiųjų, o kartais ir niekuo nebetikinčių bei geresnio gyvenimo saloje siekiančiųjų.
Tačiau ašarų sala turėjo ir šviesiąją pusę - Spinalongos istorija iš tiesų gali įkvėpti, nes būtent čia, kur gyveno likimo nuskriaustieji, buvo įžiebta pirmoji elektros lemputė Kretoje. Ir tik raupsais sergančių žmonių dėka... Jų užsispyrimo, drąsos ir ryžto dėka.
Sala, kurios uolėtoje žemėje buvo sėjamos vilties sėklos ir laistomos skaidriomis ašaromis, iki šių dienų primena visiems atvykusiems apie graudžią ir jaudinančią praeitį. Tad jei nusprenėte šią vasarą keliauti į Kretą – patariame aplankyti Spinalongos salą, nes tai yra neatsiejama dalis Kretos istorijos. Nors dabar šioje saloje karaliauja tik apgriuvę nameliai, nuogos uolos it į jas atsimušančios putojančios bangos, sala Jums neabejotinai paliks neišdildomą įspūdį.