Graikija – tūkstantmečių istoriją pasakojanti šalis

Graikija – viena populiariausių atostogų krypčių, turistus traukianti puikiu klimatu bei įdomiomis lankytinomis vietomis. Nors norintys poilsiauti paplūdimyje mieliau renkasi Graikijos salas, tačiau žemyninė šios šalies dalis taip pat verta jūsų dėmesio. Jus maloniai nustebins net tik senoviniai statiniai, bet taip pat ir nuostabūs gamtos vaizdai, kurie tiesiog atima žadą ir vilioja juos įamžinti nuotraukose.

KLIMATAS

Graikijoje vyrauja Viduržemio jūros klimatas: vasaros būna labai karštos, o žiemos – švelnios. Žiemos metu sniego iškrinta retai (jo galima tikėtis centrinėje Graikijos dalyje), vasaros laikotarpiu kritulių tikimybė yra labai nedidelė. Kelionėms į Graikiją dažniausiai yra pasirenkami rudens arba pavasario mėnesiai: šiuo laikotarpiu šalyje nėra pernelyg karšta, tačiau tikrai galima pasimėgauti saulės spinduliais.

Vidutinė oro ir vandens metinė temperatūra:

ĮDOMŪS FAKTAI APIE GRAIKIJĄ

• Net 7 procentai visame pasaulyje išgaunamo marmuro atkeliauja iš Graikijos;
• Daugybė populiarių angliškų žodžių yra kilę būtent iš graikų kalbos: akademija (academy), atsiprašymas (apology), maratonas (marathon), abėcėlė (alphabet), ir t.t.;
• 1950 metais tik trečdalis graikų galėjo pasigirti raštingumu, tačiau šiandien net 95 procentai šalies gyventojų yra raštingi;
• Daugiau kaip 40 procentų Graikijijos gyventojų yra apsistoję Atėnuose;
• Kasmet Graikiją aplanko maždaug 16 milijonų turistų.

KAIP PAŽINTI GRAIKIJĄ?

Žemyninę Graikijos dalį galėsite pažinti keliaudami autobusu, nuomotu automobiliu arba taksi. Autobusų tvarkaraščiai gana greitai keičiasi, todėl prieš planuodami kelionę pirmiausia pasidomėkite, ar tvarkaračiai nebuvo atnaujinti. Kelionės taksi rekomenduojamos tada, jei tenka įveikti gana nedidelius atstumus: kilometro kaina siekia maždaug 0,75 €, tačiau nakties metu tarifas gali būti didesnis. Automobilio nuoma yra siūloma 25-70 metų asmenims, turintiems ne mažesnę nei trejų metų vairavimo patirtį. Automobilio nuomos kaina parai įprastai siekia apie 40 eurų (atsiskaitymui reikės kreditinės kortelės).

GRAIKIJOS VIRTUVĖ

Graikijos virtuvė yra labai įvairi. Tradiciniai šios šalies patiekalai yra rieboki ir turintys daug prieskonių, daugybė patiekalų gaminami iš avienos ir veršienos. Kepimui beveik visada yra naudojamas alyvuogių aliejus, kuriuo Graikija garsėja kone visame pasaulyje. Užkandžiams gana dažnai siūloma rinktis daržovių salotas, ant iešmo keptus mėsos gabaliukus, užtepėles, ir t.t. Mėsa dažniausiai kepama ant grotelių ar ant iešmo (net ir maltinukai). Mėsos patiekalai gana dažnai gardinami citrinos sultimis bei įvairiomis žolelėmis (rozmarinais, mėtomis, čiobreliais, bazilikais, ir t.t.) Kaip ir salose, žemyninėje Graikijos dalyje populiaru valgyti žuvį – ji patiekiama kepta, troškinta, sūdyta, marinuota ar rūkyta. Desertui įprasta valgyti šviežius vaisius arba saldžius kepinius (restoranų lankytojai desertu  neretai yra vaišinami).

Tradiciniai patiekalai, kurių verta paragauti nuvykus:

• Avgolemono – ryžių sriuba su kiaušiniu ir citrina;
• Pastitisio – makaronai su mėsos faršu ir padažu;
• Domates gemistes – farširuoti pomidorai;
• Musaka –  mėsos, bulvių ir baklažanų apkepas su padažu;
• Dolmades – šaltas cukinijų žiedų užkandis;
• Souvlaki – graikiškas šašlykas.

Graikijos alkoholiniai gėrimai:

• Ouzo – graikiška anyžinė degtinė;
• Rakė – vynuogių degtinė;
• Vietinis vynas.

NAUDINGA INFORMACIJA

Kalba: graikų (graikų kalba šneka net 99 procentai Graikijos gyventojų), taip pat galima susikalbėti angliškai.

Valiuta: euras.

Kelionės dokumentai: Lietuvos Respublikos piliečiai gali keliauti su pasu arba su asmens tapatybės kortele.

Religija: didžioji dalis Graikijos gyventojų yra stačiatikiai.

Arbatpinigiai: įprasta palikti arbatpinigių, kurie sudaro 10 procentų pateiktos sąskaitos vertės.

Sveikata: rekomenduojama negerti vandens iš čiaupo.

Lauktuvės: odos gaminiai, keramikos dirbiniai, alyvuogių aliejus, medus, vynas, tradiciniai saldumynai.

KĄ PAMATYTI? KUR PAILSĖTI?

Atėnai – Graikijos sostinė ir didžiausias šalies miestas, gyvuojantis daugiau nei 3500 metų. Viena didžiausių šio miesto įžymybių – Akropolis, kuris buvo pradėtas statyti V amžiuje pr.m.e. Iki šių dienų išlikusiame Akropolio Dioniso teatre gimė garsiosios graikų tragedijos, o romėnų laikais šiame teatre tilpo net 17 000 žmonių. Ne ką mažiau svarbus ir kitas objektas – Atėnų agora, kurią sudaro didelis šventyklų ir visuomeninių pastatų kompleksas (kadaise Atėnų agoroje veikė mokyklos, parduotuvės, valstybinis kalėjimas, monetų kalykla, ir t.t.) Jei viešėdami Atėnuose norėsite šiek tiek atsikvėpti ir pailsėti nuo miesto šurmulio, apsilankykite Plakoje – seniausiame gyvenamajame Atėnų rajone, kuriame rasite gausybę parduotuvių, restoranų ir kavinių. Norėdami geriau pažinti Graikijos istoriją apsilankykite Nacionaliniame archeologijos muziejuje, kuriame galėsite pasigėrėti neolito ir Kikladų meno kūriniais, romėnų skulptūromis, keramikos dirbiniais, freskomis, ir t.t. Atėnai yra labai didelis miestas, kurį pažinti tikrai nepakanka vos kelių dienų, tačiau norėdami pasigrožėti Atėnų didybe galėsite pakilti į Likavito kalvą, nuo kurios atsiveria pasakiškas miesto reginys. Tai – pati aukščiausia Atėnų kalva, iškilusi 277 metrus (jos viršūnę galėsite pasiekti keliaudami pėsčiomis arba pakilę funikulieriumi).

Delfai – labai svarbus Graikijos miestas, kuris yra laikomas archeologiniu paminklu. Čia gyveno žymusis Delfų orakulas bei ketverius metus buvo rengiamos Pitijos žaidynės. Graikai Delfus laikė pasaulio centru, tad nieko keisto, kad iki šių dienų čia yra išlikusių įvairių lankytinų objektų, kurie tiesiog traukte traukia turistus. Vienas jų – tai Apolono šventykla, kuri buvo pastatyta penktajame amžiuje prieš mūsų erą. Apolono šventykloje gyveno išmintingasis Delfų orakulas, todėl čia žmonės ateidavo ne tik pasimelsti, bet taip pat ir gauti atsakymus į ramybės neduodančius klausimus. Nors Delfų orakulo jau nesutiksite, tačiau galėsite aplankyti stebuklingąjį Kastalijos šaltinį, esantį Nacionaliniame Parnaso kalno parke. Anksčiau buvo tikima, kad gurkštelėjus Kastalijos šaltinio vandens bus galima tapti poetu, užsitikrinti sėkmę ar net prisišaukti meilę. Daugybę įvairių istorinių ekspozicijų galėsite išvysti lankydamiesi Delfų archeologiniame muziejuje, kuriame yra įrengta net 14 salių. Viena vertingiausių ekspozicijų – Delfų vežėjo skulptūra, kuri, kaip spėjama, buvo sukurta maždaug 478-474 m. pr.m.e.

Solonikai žavi kosmopolitine miesto kultūra ir energija, tačiau viešint šiame mieste galima išvengti pernelyg didelės turistų spūsties. Šis miestas garsėja ne vien tik architektūriniais paminklais, bet taip pat ir gyvų pasirodymų spektakliais, kurie vykstame visame miesto centre bet kuriuo metų laiku. Turbūt svarbiausias Salonikų simbolis – jūros krantinėje stovintis Baltasis bokštas, kurį galite pasiekti keliaudami vaizdinga promenada. Šis statinys stūkso nuo XVI amžiaus pirmosios pusės, ir ilgą laiką buvo naudojamas nusikaltėlių kalinimui. Šiandien Baltasis bokštas yra tapęs turistų traukos centru, nes iš čia atsiveria nuostabūs vaizdai. Norėdami geriau pažinti Solonikų istoriją, apsilankykite Archeologijos muziejuje bei istoriniame Solonikų senamiestyje Ano Poli, kuriame pamatysite gausybę istorinių statinių bei bažnyčių.

Kalampakis – tai miestelis, garsėjantis Meteoros kalnų ir vienuolynų kompleksu. Šiam gamtos ir architektūros stebuklui rekomenduojama skirti visą dieną, todėl nuvykti į Meteoros vienuolyno kompleksą rekomenduojama nuomotu automobiliu arba pasirinkus vietinių agentūrų organizuojamą ekskursiją. Meteora yra smiltainio bokštas, kurį maždaug prieš 30 milijonų metų suformavo jūra. XIV amžiaus pradžioje čia buvo pastatyta nedidelė bažnyčia, o 1382 metais ant vienos uolos viršūnės buvo pastatytas Megalo Meteoro vienuolynas (kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad pirmieji vienuolynai čia atsidūrė gerokai anksčiau – maždaug IX amžiuje). Vėliau čia buvo pastatyti dar 23 vienuolynai, bet dauguma jų XIX amžiuje buvo nugriauti, iki šių dienų išliko tik šeši. Šiandien išlikę vienuolynai vis dar yra veikiantys, o vaizdingiausiu vienuolynu yra laikomas ant siauros uolos įkurtas Rousanou vienuolynas. Vis dar nėra žinoma, kaip pirmiesiems vienuoliams pavyko pasiekti stačius, net 400 metrų siekiančius šlaitus, tačiau tai šią vietą daro dar įdomesne.