Albanija – sparčiai modernėjanti šalis

Albanija yra viena sparčiausiai besikeičiančių valstybių. Dar visai neseniai keliautojai baiminosi, kad vykti į Albaniją nėra saugu, tačiau šiandien tikrai nėra ko nerimauti. Dažnai turistai Albanijos gamtos grožį prilygina Kroatijai, ir teigia, kad tai tik laiko klausimas, kada Albanija taps viena dažniausiai pasirenkamų kelionių krypčių. Šioje šalyje kainos yra nedidelės: už puodelį kavos sumokėsite ne daugiau nei pusę euro, o nakvynės kaina svyruoja nuo dešimties iki dvidešimties eurų. Albanijos paplūdimiams neprilygsta nė vienas Europos kurortas – paplūdimiai gražūs ir švarūs, o svarbiausia – nėra perpildyti, kas yra aktualu kiekvienam, trokštančiam ramaus poilsio. Albanijos miestuose gausu įvairiausių staigmenų – spalvingų pastatų, postmodernistinių statinių ir stilingų mados krautuvėlių, kurios viliote vilioja apsipirkti. Vietiniai gyventojai turistus priima itin svetingai ir jais tikrai nuoširdžiai domisi. Nenustebkite, jei būsite užkalbinti tiesiog autobuse – pradėti pokalbį su nepažįstamaisiais albanams yra visiškai natūralu. Albanijoje susikalbėsite anglų, italų ir ispanų kalbomis ar tiesiog gestikuliuodami – vietiniai tikrai pasistengs jus suprasti!

KLIMATAS

Albanijos klimatas yra Viduržemio jūros ir subtropikų tipo. Žiemos šalyje yra šiltos ir drėgnos, o vasaros – karštos ir sausos. Kalnuotoje teritorijoje oro temperatūra paprastai yra žemesnė, čia žiemos metu laikosi iškritęs sniegas. Žemumose vidutinis kritulių kiekis svyruoja nuo 1000 iki 1500 mm per metus, daugiausiai kritulių iškrinta žiemos metu. Aukštuosiuose kalnynuose kritulių kiekis yra didesnis (1800-2500 mm per metus). Saulėtų dienų skaičius per metus siekia net 290!

Vidutinė oro ir vandens temperatūra:

KAIP PAŽINTI ALBANIJĄ?

Dažniausias keliautojų pasirinkimas – mini autobusai, kurie albaniškai vadinami “furgons”. Vis dėlto, nenustebkite neradę šio transporto tvarkaraščių, nes mini autobusai iškeliauja tada, kai prisirenka pakankamai žmonių. Palanku yra tai, kad šia transporto priemone yra lengviau pasiekiamos tolimesnės vietovės, kelionė yra gana greita ir patogi. Taip pat nėra oficialių mini autobusų stotelių – jie gali sustoti prie kažkurio medžio ar kito objekto. Vietiniai gyventojai jums tikrai pasakys, kur laukti mini autobuso. Taip pat gana dažnai pasirenkama keliauti traukiniais, kurių stotyje galima ir apsipirkti (čia veikia turgus). Jei nuspręsite nuomotis automobilį, teks įprasti prie gana chaotiškų vairavimo sąlygų – Albanijoje keliai yra prasti, o vairuotojai, atrodytų, turi savas kelių eismo taisykles, kurios niekur neskelbiamos.

ALBANIJOS VIRTUVĖ

Albanijos virtuvė yra artima Viduržemio jūros patiekalų ruošimo tradicijoms. Nors tik Albanijoje gaminamų patiekalų rasti yra gana sunku, tačiau albanai tikrai moka puikiai gaminti maistą. Maisto ruošime dažnai naudojamas alyvuogių aliejus, pomidorai, saldžiosios paprikos, žuvis, kurios tiesiog būtina paragauti – albanai tikrai moka ją skaniai paruošti. Restoranuose kiekvienas lankytojas gali atrasti mėgstamų patiekalų: populiarios įvairios sriubos, kurios patiekiamos šaltos ar karštos, salotos, kurios kartais valgomos užteptos ant duonos, mėsos patiekalai, ir t.t. Picų ir graikiškų salotų galima paskanauti praktiškai visose užeigose.

Tradiciniai patiekalai, kuriuos verta paragauti nuvykus:

• Paca – žarnokų sriuba;
• Tarator – šalta sriuba, gaminama iš jogurto, vandens, riešutų, krapų ir agurkų;
• Speca te mbushura – įdarytos paprikos;
• Qofte me veze dhe limon – mėsos kukuliai su citrinos sultimis;
• Eomlek – triušienos troškinys;
• Fergese tirane – patiekalas iš keptos mėsos, kepenų, kiaušinių, pomidorų;
• Tulumba – albaniškas saldėsis, paprastai valgomas geriant kavą.

NAUDINGA INFORMACIJA

Viza: lietuviams ji nėra reikalinga. Pakanka turėti asmens tapatybės kortelę.
Valiuta: oficiali šalies valiuta yra lekas ( 1 Eur – 136 ALL). Nors už daugumą paslaugų paprastai galima atsiskaityti eurais, tačiau konvertavimas jums nebus palankus.
Religija: dauguma albanų yra musulmonai, likusi dalis – krikščionys ir stačiatikiai.
Kalba: albanų. Sostinėje jaunesnio amžiaus žmonės moka angliškai, dauguma žmonių kalba italų kalba. Italų kalba Albanijoje yra tarsi antra kalba, nes neturtingiems vietiniams Italija yra pirmoji emigracijos kryptis. Svarbiausios frazės albanų kalba:

• Labas! – Përshëndetje;
• Iki! Viso gero! – Mirupafshim;
• Taip – Po;
• Ne – Jo;
• Ačiū – Faleminderit;
• Prašom – Ju lutem;
• Atsiprašau - Më falni.

Lauktuvės: rankų darbo kilimai, medžio drožiniai, keramikos gaminiai, vietiniai saldumynai, vynas ir brendis yra populiariausios lauktuvės iš Albanijos.
Pasisveikinimas: įprasta paspausti ranką, jei žmonės yra gerai pažįstami, pasibučiuoja į skruostus keturis kartus. Albanai labai vertina nuoširdumą, todėl kalbantis vertėtų žiūrėti pašnekovui į akis.
Arbatpinigiai: įprasta palikti 10 procentų arbatpinigių nuo restorane išleistos sumos.
Gestai: svarbu žinoti, kad antakių pakėlimas ir palinksėjimas Albanijoje reiškia „ne“, o galvos purtymas – „taip“.

PRAMOGOS ALBANIJOJE

Saranda kurortas yra įsikūręs šalies pietinėje dalyje, netoli sienos su Graikija. Čia didžiąją metų dalį vyrauja puikus klimatas, per metus suskaičiuojama 290 saulėtų dienų. Lankantis šiame kurorte rekomenduojama paragauti tradicinių koldūnų su špinatais, mėsa arba sūriu.

Dermi kurortas vilioja mėlyna jūra ir aukštų kalnų vaizdais. Smėlėti paplūdimiai šiame kurorte yra švarūs, tačiau paplūdimiuose taip pat pasitaiko ir akmenuotų ruožų. Dauguma viešbučių šiame kurorte siūlo kambarius su vaizdu į jūrą.

Ksamil yra nedidukas kurortas, turintis atogrąžų žavesio. Kurortas vilioja intymia atmosfera, smėlio paplūdimiais ir gerai išvystytu turizmu.

Porto Palermas yra ramus kurortas didelėje įlankoje. Ši vieta idealiai tinka mėgstantiems ramų poilsį, čia galėsite pailsėti smėlio paplūdimiuose ir patyrinėti povandeninį pasaulį.

Himare – tai Albanijos kurortas, kuris apsuptas kalnų. Kurorte rasite jaukių prieplaukų ir smėlėtų paplūdimių. Šioje vietoje jūros vanduo yra skaidrus ir šiltas, todėl pasinaudokite galimybe išbandyti nardymą. Viešint Himare kurorte galima aplankyti Osmanų tvirtovę, kuri įkurta ant aukštos kalvos.

Škoderis yra vienas seniausių Europos miestų, kuris įsikūręs prie didžiausio Balkanų ežero Škoderio. Šiame mieste verta pamatyti didžiausią Balkanų katalikų katedrą, naują musulmonų mečetę bei stačiatikių cerkvę.

Tirana yra Albanijos sostinė, garsėjanti viduramžių prekybine gatvele ir istorijos muziejumi. Čia taip pat galima aplankyti Gamtos mokslų ir Archeologijos muziejus.

Krujė yra miestas vakarinėje Albanijos dalyje. Nuo Tiranos Krujė miestas nutolęs 20 km į šiaurės vakarus. Čia rekomenduojama aplankyti Etnografijos muziejų, Krujė pilį, Skanderbego muziejų, medinę dengtą turgavietę.

Elbasanis yra miestas centrinėje Albanijos dalyje. Nuo Tiranos miestas yra nutolęs 54 km į pietus. Viešint mieste rekomenduojama aplankyti Kraštotyros muziejų, Švietimo muziejų, Elbasanio tvirtovę.

Girokasteris yra įtrauktas į UNESCO saugomų miestų sąrašą. Dažnai Girokasteris yra vadinamas miestu-muziejumi, nes jame išliko daugybė senovinių architektūrinių objektų.

Butrintas yra antikinis graikų miestas, kuris yra įtrauktas į UNESCO sąrašą.

Beratis – Albanijos pietuose esantis miestas, šalia Osumo upės. Šio miesto apylinkėse yra auginamas tabakas, vynmedžiai ir alyvmedžiai. Būtent šio miesto teritorijoje apsigyveno pirmieji Albanijos gyventojai, iki šių dienų čia galima rasti akmens amžiaus liekanų. Beratis dėl savo architektūrinio paveldo yra įtrauktas į UNESCO sąrašą.

Duresis – miestas Albanijos vakaruose prie Adrijos jūros. Tai – antras pagal dydį Albanijos miestas, kuris yra svarbiausias šalies pramonės ir ekonomikos centras. Mieste gausu įvairių architektūrinių paminklų, rekomenduojama aplankyti Archeologijos muziejų, Duresio amfiteatrą, kuris yra didžiausias Balkanuose.

Peškopija yra miestas Albanijos vakaruose. Rekomenduojama pamatyti mieste esančias mečetes ir osmanų laikų gyvenamuosius namus.

Ohrido ežeras priklauso ne tik Albanijai, bet ir kaimyninei Makedonijai. Ežeras yra 693 m aukštyje virš jūros lygio, ilgis kiek daugiau nei 30 km, o plotis siekia beveik 15 km. Tai – giliausias Balkanų ežeras. Ežero pakrantėse įkurti paplūdimiai, ežere plaukioja laivai, taip pat čia žvejojama. Ežero pakrantės yra įtrauktos į UNESCO saugomų objektų sąrašą.